Atėjo žiema, o kartu ir natūraliai sniegas bei šaltis.
Pats sniegas augalams nekenkia. Kai lauke yra labai šalta, sniegas būna purus, lengvas ir „sausas“, jokių problemų jis nesukuria: nes vėjas dalį jo greitai nupusto.
Bet jei sninga itin gausiai, temperatūra nėra labai žema, sniego sluoksnis darosi vis storesnis ir sunkesnis. Tada jau atsiranda rizika, kad augalams jis gali padaryti žalos.
Jaunų medelių ir krūmų šakos gali nulinkti ir vėliau sunkiai atsistatyti.
Beveik kiekvieną žiemą dėl sniego svorio išlūžta jaunesnių pūšų šakos. Sniego dangos neišlaiko kukmedžių, dekoratyviniai kadagiai, kiti spygliuočiai. Baltą patalą nuo augalų būtina nuvalyti, kad neišlinktų ir neišlūžtų trapios dekoratyvinių sumedėjusių augalų šakos.
Taip pat, svarbu nepamiršti nuvalyti karpomų gyvatvorių, nes virš jų susidaro storas sniego sluoksnis , kuris jas išlanksto ar sugadina sukurtą formą.
Svarbu. Po ilgo ir didelio snigio tujų, eglių, pušų, kiparisų, kadagių, kukmedžių ir kitų medelių apatinės šakos atsiduria po sniegu. Tada jas reikia atsargiai ištraukti iš po sniego dangos, nes po šakomis yra oro tarpas, ir sniegas, lenktadamas šakas žemyn, jas išlaužo. Jei šakos apledėjusios, ypač svarbu išvaduoti nuo apledėjusio sluoksnio, jei reikia, jas reikia paremti ar perrišti.
Būtent dabar sode tai ir yra pagrindinis darbas – nuo augalų, jeigu jų šakos stipriai linksta, švelniai nupurtyti sniegą“,
Galima imtis ir kitų prevencinių priemonių: vertikaliai augančias tujas, kadagius bei kitus krūmus surišti minkšta sodo viela, nulinkusias šakas paremti. Serbentų, agrastų, aviečių krūmus irgi reikėtų tvirčiau surišti ir paremti medinėmis atramomis.
Mylėkime ir rūpinkimės savo augalais visų metų laikais 🙂 !